- kvagždėti
- kvagždė́ti, kvãgžda, -ė́jo intr. 1. Tv kvaksėti, kvakčioti (apie pereklę vištą): Višta kvãgžda, pautus padėjusi J. Trys vištos jau peri, o dar dvi kvagžda Krkl. 2. prk. stenėti, dejuoti (apie seną negaluojantį žmogų): Pasenęs žmogus kvagžda, kol numiršta Šts. Senutė jau visas mėnuo kaip kvãgžda, nei geryn, nei blogyn Užv. Senis nesveikas korinėdamas kvagžda, sušiuręs, supuręs, kaip višta pereklė J. Kvagždą̃s žmogus ilgiau diktuoja J. Kvãgžda ant lovos, niekuo neužsiima, neina nė darbo – stena, karša Škn. Kvagžda ir kvagžda ant lovos sėdėdama kai višta perukšlė Sln. Kvagždu sirgdama kaip višta, pavasarį įperusi Ggr. 3. prk. šiaip taip gyvuoti, krutėti: Dėkui Dievui, dar kvagždam šiaip taip Brs. 4. prk. daug plepėti, tarškėti: Ta kvagždikė kvagžda ir kvagžda, kitam neleida nė žodžio ištarti Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.